Jaunimo nedarbo problema – pradėkime spręsti nuo savęs

Jaunimo nedarbo tema yra gan plačiai išnagrinėta viešojoje erdvėje. Šnekama daug, bet daroma mažai. Į kalbas apie tai, ką turėtų ir ko neturėtų daryti valdžios atstovai, šį kartą nesileisime. Palikime šiuos pamąstymus kitam kartui. Verčiau pakalbėkime apie tai, kaip jaunas žmogus gali padėti pats sau. Dažnas jaunuoliai baigęs profesinę ar aukštąją mokyklą skundžiasi, kad negali rasti darbo. Nesiginčysiu, rasti darbą pagal specialybę tikrai nėra lengva, tačiau įmanoma. Kad nekiltų problemų ieškantis darbo, turėtų būti atlikti keli strategiškai svarbūs žingsniai prieš studijų pabaigą bei darbo paieškas:

1. Skiriamas didelis dėmesys būsimų studijų pasirinkimui.
   Svarbu pasirinkti studijas, kurios būtų ne tik įdomios pačiam sau, bet naudingos bei reikalingos darbo rinkoje. Pavyzdžiui, nejaugi tikrai tikite, kad tie šimtai jaunų žmonių, kurie kasmet baigia teisę, tik todėl kad tai „prestižas“,  ras darbą pagal specialybę? Žinoma, dalis ras, bet tikrai ne visi.
    
2. Įvairiapusė veikla studijų metais.
   Šiuo metu galima rasti daug ir skirtingų darbo bei savanorystės pasiūlymų jaunam žmogui. Įvairios savanoriškos organizacijos siūlo prisidėti prie jų veiklos ir tokiu būdu spręsti visuomenėje gajas problemas. Darbdaviai taip pat siūlo galimybes dirbti 0,5 etato, vakarais ar savaitgaliais. Tokia veikla jaunam žmogui yra labai naudinga visų pirma dėl darbo patirties. Taip pat dėl naujų kontaktų užmezgimo, tam tikrų charakterio savybių ugdymo, įgūdžių įgijimo.
   Ir apskritai, vartant kandidatų gyvenimo aprašymus, pirmiau kreipiamas dėmesys į tuos, kurie turi nors kokios darbo patirties ar papildomos veiklos. Šiais laikais, dažniausiai vien studijų metu suteikiamo žinių bagažo nepakanka, reikia ir gyvenimiškos patirties.
    
3. Nešvaistyti laiko studijų metais.
   Yra sakoma, kad po studijų, jaunas žmogus be diplomo turi turėti dar du dalykus: mokėti bent dvi užsienio kalbas ir turėti vairuotojo pažymėjimą. Dėl vairuotojo pažymėjimo galima ginčytis. Ne visose darbo vietose jis yra būtinas, tačiau dažniausiai tai yra didelis privalumas. Studijų metu tikrai galima skirti daugiau laisvo laiko teorijos ar praktinio vairavimo mokymuisi, nei pradėjus dirbti. O dėl užsienio kalbų mokėjimo, manau, neturėtų kilti jokių klausimų. Daugelyje darbo vietų užsienio kalbos žinios yra privalomos. Jei šių žinių neturite, kaip tikitės rasti gerą darbą?
    
4. Teisingas požiūris
   Dažnai jaunas žmogus tik baigęs universitetą turi išsikėlęs aukštus lūkesčius dėl būsimo darbo. Retas kuris sutinka eiti dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Žinoma, už minimalų ar kiek didesnį atlyginimą didmiestyje nėra lengva išgyventi, nusipirkti gražesnį rūbą ar leisti sau kokią pramogą. Tačiau karjeros pradžia ir neturi būti lengva.  Jus priėmusiam darbdaviui turite įrodyti savo darbu ir pasiekimais, kad esate vertas to atlyginimo, kurio norite. Atlyginimas turėtų augti atitinkamai su jūsų atnešama nauda įmonei. Stenkitės, dirbkite ir to pasieksite.
   Dar vienas iš dažnų jaunų žmonių keliamų per aukštų lūkesčių yra susijęs su darbo pobūdžiu.  Ne kiekvienas sutinka pradėti dirbti paprastesnį, daugiau techninį darbą. Toks darbas yra galbūt kiek nuobodus, bet užtat suteikia vertingos darbo patirties. Kad ir koks geras studentas buvote studijų metais, jūsų teorinės žinios ne visada atitinka realybę verslo pasaulyje. Tam, kad užimtumėte aukštas pareigas, turite suprasti koks tas darbas iš tiesų yra.

Šių patarimų nereiktų priimti „kaip už gryną pinigą“ . Kiekvieno žmogaus susidariusi situacija ir norai yra individualūs, tačiau apsvarstyti šiuos keturis punktus tikrai rekomenduočiau. Juk geriau, kad ir paprastesnis, mažiau apmokamas darbas, nei išvis jokio darbo...

Sėkmės!!! :)